Siaubas, kokiame keistame pasaulyje jau beveik penkis mėnesius turiu garbės gyventi. Įsivaizduokit - vakar gavau per užpakalį iš kažkokios dygliuotos šluotos. Šypsos visi aplink, sako, kad taip turi būt, nes šiandien - Verbų sekmadienis. O man tai visos dienos šeštadieniai (daugmaž vienodi) todėl toks dygus kutenimas per kai kurią vietą kažkiek išmušė iš vėžių.
Jaučiu, tuoj bus dar keisčiau.
Kaip supratau, šią savaitę maliavosim kažkokius baltus apvalius daiktus. O sekmadienį laukia Kalėdos numeris du: visa šeima vėl renkasi pas mano prosenelius, o ten - kaip ir per kitas labai suaugusiųjų laukiamas didžiąsias metų šventes - silkutės, kulšytės, mišrainytės, naminukė... Vienu žodžiu - tradiciškai. Tik pagrindinio dalyvio (mano tėtės) nebus. Bet nusiųsim užuojautą. Ir daug linksmybių nuotraukų, kad dar labiau suprastų, kaip be namų negerai.
Taip pat dar šiandien jau antrą dieną per visą savo gyvenimą gyvenu vasaros laiku. Keista - užvakar nuėjau miegoti kaip įprasta, o sekmadienį pabudau valanda vėliau. Ko tik tie suaugusieji neprisigalvoja, kad tik būtų nenuobodu gyventi...
Beje, dar labiau nei dygliuota vanta per užpakaliuką esu pasipiktinusi kai kuriais žaislais bei jų abejotinomis edukacinėmis galimybėmis. Pademonstruosiu.
Štai, kaip vaikai dabar moderniai supažindinami su gyvūnais:
Žirafa:
Kiaulė:
Katė:
Karvė:
Dramblys:
Bezdžionė:
Mama mane moko: štai auau - šuniukas, štai miau miau - katytė, štai karvutė, kuri sako mūūū ir t.t. Dabar pagalvoju - kam man visus tuos pavadinimus mokytis ir suprasti, jei po to, kai nueisime į zoologijos sodą, nei vieno iš tų gyvūnų realybėje net nepažinsiu? Kur jūs matėte mėlynų dramblių, oranžinių kačių ir geltonų žirafų?
Aišku, labai abejoju, kad dabar susidomėčiau paveikslėliu, kuriame nupieštas natūralios spalvos begemotas. Bet vis tiek pageidaučiau mažiau interpretacijų gyvūnų tema. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą