Didelės mergaitės ne tik išdidžiai ir pakelta galva pasiima joms priklausančius skiepus. Didelių mergaičių maisto racione vietą vieną dieną ima atrasti obuoliukų tyrelė!
Kaip nemaža skonio ekspertė (dabar viską viską vertinu šiuo aspektu - net savo kojų pirštus) turiu pasakyti: skonis - keistas. Turbūt jaučiausi kaip koks kaimietis, pirmą kartą atvykęs į Majamį ir paragavęs omaro. Arba marcipanų. Dabar tapo lengviau įsivaizduoti mano šio ryto potyrius?
Taigi, keistas ne tik mano pusryčių skonis, bet ir koncistencija. Tyrelė matyt būtent todėl ir vadinasi kitu žodžiu nei pienas - ji tirštesnė. Ir valgyti ją reikia su šaukštu.
Supranti dabar, kiek "ohohoho" nutiko vienuose mano pusryčiuose?
Suvalgiau pusę stiklainėlio. O mama suprato, kad padarė didelę klaidą pirmiau man pasiūliusi vaisių, o ne daržovių. Po marcipanų gi voblos nesinori. Na, bet čia tik pradžia, gal man visai ta "vobla" bulvių ir moliūgo pavidalu patiks? Juo labiau, kad vasarą tikrai teks pastarųjų nemažai ragauti - močiutė fazendoje jau mintyse ruošia dirvą ekologiškam ūkiui su iškaba "Lukrecijai".
Beje, šiandien ir vėl švenčiame. Tiksliau švenčia mano tėvai - lygiai prieš devynis metus jie surado vienas kitą. Ir aš esu puikiausias įrodymas to, kad tuomet jie visai neklydo apsikeisdami telefono numeriais ;)))))
Kaip moku, taip bučiuoju!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą