2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Gyvenimas kaip pasaka...


Sako, vaikai turi augti su broliais arba gyvūnais. Mama irgi, sakė, pageidavo šuns arba brolio, o gavo abu - Rokį ir Romą. Tai kodėl aš vis dar augu tik su broliu??? Aišku, mama ir tėtis yra galvoti: jie geriau jau mane vežioja į pasimatymus nei įsipareigoja pirkti gyventojus į namus. Tad pastaruoju metu mes pažindinamės su žirgais, zebrais, asilėliais, antimis, kengūromis, fazanais, stručiais... Įrodau nuotraukomis:

2014 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis

Tas džiaugsmingas daiktas, vardu ATOSTOGOS


Nors mano gyvenimas ir taip yra panašus į ilgas ir amžinas atostogas, bet būna tokių etapų, kuomet tos mano atostogos tampa dar atostogesnėmis. Tada neinu į darželį, drabužiai apsigyvena ne spintoje, o lagamine ir mama bei tėtis neišvažiuoja uždarbiauti. Šiais metais nusprendėme užsimesti ant stogo dviračius ir tradiciškai išvažiavome į Platelius, o po to, visai netradiciškai - prie jūros į Ventspilį. Arba, sakyčiau, disneilendą prie Baltijos jūros, kaip pagadinsi, taip nepavadinsi.

Taigi, orai pasitaikė kaip specialiai šiam reikalui užsakyti, todėl dar dabar jaučiu nuo odos byrančius žvynus, o vietoje kojų teliuškuoja undinėlės uodega: tiek maudžiausi, kad oda ne tik raukšlėjosi, bet ir vos nenukrito:)

Laiką leidom labai įvairiai: daug miegojom, maudėmės, lankėme muziejus, dūkome, o broliui tai išvis buvo pirmos jo gyvenime atostogos!

Apie nuotykius prašom spręsti iš nuotraukų: