Mano tėtis, net ir būdamas kitoje pusėje Žemės, sugeba būti hitleris ir aiškinti reikalus. Kažkada čia ant skaipo mamai liepė man kišti ne tik skaniąsias vaisių, bet ir britkias daržovių tyreles. Gerai, kad mano mama ne koks hitleris numeris du kad kankintų ir ne kokia ten namelio prerijose herojė, kad darytų viską, ką tėvas liepia. Tai ji sugalvojo, kad man duos tai, kas skanu, o tėvas kai grįš galės kankintis mane kankindamas daržovėmis. Bent jau mamai bus juoko.
Taip pat dar girdėjau tėtį verčiant mamą prisižadėti, kad nė minutei nepaliks manęs vienos be priežiūros. Kam tie pažadai, jei ir taip jau net didžiosiomis raidėmis NEBEĮMANOMA manęs palikinėti? Nebent gulinčią didelės plačios lovos viduryje. O iš savo kėdutės jau be problemų ir pati išlipu. Tai reiškia - tampu dar didesniu namų vierchu:
Bet tai tebuvo kuklus įvadas į mano maldas gardiems pusryčiams. Noriu pasigirti - sukapojau persikų su bananais. Kuo ne afrika tas mano gyvenimas, ką? Ačiū tau, dieve, kad sukūrei tokias skanybes, kad ir kiek vargo tau tai kainavo... Ačiū tau, mama, kad iki man gimstant turėjai gerą darbą ir dabar galiu tyrelėmis mėgautis kiek tik noriu ir kada noriu.
Dar mačiau turim mėlynių su obuoliais, bananų, obuolių su kriaušėmis, morkų, slyvų. Čia žinokit man tas pats, kaip jums šašlykai, suši, picos ir karbonadai. Tik milijoną kartų skaniau ir sveikiau.
Kas čia dar? Vakar lauke pramiegojau keturias valandas. Dvi iš jų su mama, dar dvi - su promočiute. Švietė graži saulė, negalėjo būti kitaip. Šiandien su mama jau bandysim eiti laukan be didelio ir nepatogaus kombinezono. Kas gausis - papasakosim.
Berods tiek kol kas naujienų. Beje, mano tėvelis jau Hong Konge, džiaugėsi, kad ten rado daugiau civilizacijos - neuždraustą Facebook ir beveik ištisą neribojamą wireless. Tad tokie banalūs tie suaugusiųjų džiaugsmai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą