Šįkart praleisiu ilgus atsiprašinėjimus, kad esu dingusi nuo interneto, bet supraskit: yra kitų, įdomesnių reikalų:) Kaip aš nuo jų ilsiuosiu, matote nuotraukoje viršuje.
Kol dar liko kelios atstogų dienos, papildau savo perliukų, byrančių iš burnos, sąrašą.
- Kaip moku kalbas: nimagu reiskia negalima, magu - gali, hello-labas, zdrastvuj-sveiki, liubliu- ar galiu su tavim praleisti visa gyvenima? Tai kas sako, kad vaikai mazai ishmano?
- O berniukai tai laiko savo varpelius ir sisioja.
- Jezus marija, kaip aš pavargau dirbti šitą darbą (atsidusau ir pasakiau klijuodama aplikaciją).
- Mamyte, nu aš dabar tokia žaizduota, kad nei pas tavo darbiečius, nei pas savo darželį negaliu pasirodyt...
- Mama, tai jūs eikit šašlykų kept, o aš pas savo bernus varau.
Mama: - Lukrecija, gal pasakysi mamytei koki eilėraštį mamytės dienos proga?
Lu: - Žinoma, mamyte, pasakysiu tau eilėraštuką apie tėtį.
- Mamyte, kas yra dujokaukė?
- Tokia kaukė, kai ja užsidedi, nesijaučia blogu kvapu.
- Tai man irgi tokios reikia.
- Kam?
- Užsidėčiau kai tetukas bezda.
