2010 m. kovo 6 d., šeštadienis

Šiandien vadinkite mane Kaziuku



Oj, tie mano tėvai... Sugalvojo, kad šeštadieniai labiausiai tinka masuotėms ir mane ištempė į didžiausią kol kas mano lankytą renginį - Kaziuko mugę. Aš - kaip visad - ne prieš. Juk man tik važiuoti ir dalyvauti.

Prieš tai dar mama spėjo aplankyti mano dviejų mėnesių draugę Emiliją. Na, kaip draugę, juk jos dar net nemačiau, bet jei maniškė pasakoja, kad būsim draugės, matyt jau teks. Šiaip sau mama niekad nekalba. (pati netikiu tuo, ką parašiau)

Bėda tik ta, kad mane nuolat išveža padalyvauti pietų miego metu. Matyt, kad po to nieko neprisiminčiau, o jie nuotraukose rodytų - "va, Lu, žiūrėk kiek verbų matėm. O, ne... bet tu miegojai, todėl jų nepirkom"...Žinau, žinau, jie visad taip.

Mama sako, kad tokios Kaziuko mugės dar nebuvo mačiusi. Kiek ten kičo, kiek ten masinės produkcijos. Bet faktas kaip blynas - ekonomika mūsų šalyje atsigauna ir netgi klesti.

Vienintelė atgaiva sielai - Dailės akademijos kiemelyje vykęs alternatyvus Kaziuko turgus. Bet nei mama, nei tėtis neturėjo grynųjų, tad teko pasitenkinti vos viena pora vilnonių kojinių. Ir jokių verbų, kurios rinktų dulkes namuose.

Pagarba šeimynai. Nafik jos reikalingos.

Kadangi mano vežimas didelis ir prabangus limuzinas, mūšį su miniomis pagrindinėmis senamiesčio gatvėmis įveikėme. Nors, tiesą pasakius, norėjosi jį baigti vos pradėjus.

Buvau prabudusi tik per rimtą paradą Pilies gatvėje: ėjo tetos ir dėdės dideliais veidais, prieš juos pralėkė krišnaitai su sausainiais ir neregėtai sureikšmintu savo tikėjimu.

Čia jau nebuvo įmanoma miegoti - visi jie trankiai kalė būgnais ir pūtė dūdas. Beje, patiko tetulės su tautiniais drabužiais, gali būti, kad ateityje stosiu į kokią lietuvišką partiją.

Taigi, visi gavome, ko norėjome - mama - vilnones kojines ir pabėgimą iš namų, tėtis - mamos naivų džiaugsmą, aš - kelis saulės spindulius į veidą ir nuotraukų prisiminimui.

Beje, grįžtant namo mama man nupirko metų pirkinį - ***** firmos (nemokamai reklamos nedarau) kramtuką priekiniams dantukams. Tokio gerumo ir kokybės reikalo dar nesu rankose laikiusi. Žinau, kad ryt jau būsiu juo atsižiaugusi, bet iki rytojaus aš - labiausiai užsiėmęs vaikas žemėje.

Tikrai. Žiūrėkit:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą