2012 m. balandžio 21 d., šeštadienis

Kalbos kertelė

Jo, jei anksčiau mamytė su tėveliu džiaugdavosi mano pirmu dantuku, šypsena ar žingsneliu, dabar jie už pilvų susiėmę juokiasi praktiškai kaskart man pravėrus burną. Skambina vienas kitam, pasakoja, bando atkartot mano sąmojį... Tai aš dabar, kad nepamirščiau savo auksinių frazių iki savo aštuonioliktojo gimtadienio, surašau, iš ko maniškiai juokėsi.
- Mamyte, žiūrėk, aš gera esu, tu gera, tai mes abi dabar gal pageraukim?
- Tėveli, o tu esi tėvelis ar mamytė?
- Oho, koks dangus susiraukšlėjęs!!!