Seniai jau nespaudžiau šių mygtukų su raidėmis. Bet aš tikrai neturiu laiko! Tu pats pabandyk keltis, kai trumpoji laikrodžio rodyklė užlipusi ant 7, valgyti, tada dūkti iki nukritimo, o tada dar prisėsti kažką pasigirti. Taigi akys merkiasi, neįmanoma joms paprieštaraut.
Bet šiaip į mano gyvenimą prieš kelias dienas atkeliavo labai didelis ir spalvotas įvykis. Mama su seneliais nupirko šokliuką! Džiaugsmo dabar iki kelių visiems - man, nes ant jo primontuota dešimt naujų žaisliukų ir yra naujiena, mamai - nes gali ir kavos pasidaryt, ir į žurnalus paskaityt, seneliams - nes gražu į mane žiūrėti, kameroms ir fotoaparatams - nes yra ką filmuoti ir fotografuoti. Taigi - namai pilni laimės. Šlovė tokių didelių žaislų išradėjams.
Savo mylimą frazę "eik eik" dabar esu trumpam padėjusi ant lentynos. Šiandien mano kalbos kertelės meniu - cypavimai. Juos turi malonės girdėti ne tik kaimynai, bet, turbūt, ir NATO kariai savo naikintuvuose virš Šiaulių. Tik iki tėtės tolokai, tai jam viską pasidemonstruoju per Skype.
Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę gimti technologijų amžiuje. Tai ir mamos telefoną ar laptopą pakankinu, ir tėtis karts nuo karto turi galimybę virtualiai grįžti namo. Bet iš tikro, tai liko dar lygiai tiek, kiek iki šiol pralaukėm, kol maniškis gimdytojas teiksis grįžti. Nieko, sulauksim. Juk sunkiausia laukti pirmas kelias minutes ir paskutines. Viduriukas visai lengvas. Ir mano veide - nė šešėlio akivaizdaus nusiminimo.
Ypač, kai turiu šalia mamą bei šokliuką:)
Poryt - pirmos mano gyvenimo Velykos. Nujaučiu, kad man labai jos patiks, nes daužyti tai, kas turi savybę dūžti - mano hobis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą