Lu. Nuo... iki (kai mamai nesimiega)

Kūdikis didysis!

Iš esmės mama buvo teisi, sakydama, kad nors ir mane ir mano mini-me, kuris prieš metus buvo vos kątik gimęs, skiria ne tiek jau ir daug dalykų. Kai atsiradau šiame pasaulyje, man buvo svarbiausia valgyti, miegoti ir kakoti. Kažkokių labai esminių permainų, išskyrus tai, kad išmokau kalbėti, šokti, paišyti, rodyti įvairias mimikas, valgyti įvairų maistą su skoniu, mėtyti makaronus į puodą, vaikščioti kiap gandras, antis bei višta ir t.t. neatsitiko: aš vis dar valgau, miegu ir kakoju, tik dar tarpuose tarp to nuveikiu kažką, kaip man turbūt vienai atrodo, labai prasminga.

Bet kodėl sakau, kad nepasikeitė? Pateikiu du skirtingus video pavyzdžius, kaip mano valgymas ir kakojimas atrodo dabar.




Hm... Tai visgi esminių permainų įvyko. Ir ne tik mano, bet ir visų mano aplinkinių gyvenimuose, tiesa?