Ech, gyvenimas skuba greičiau nei spėjame rašyti dienoraštį. Močiute babyte, atsiprašom ir garsiai pripažįstam: Jūs esate mano priežastis nepamiršti ir vis atnaujinti dienoraštį. Ir, žinoma, sąžinė, kuri kur kas dažniau priekaištauja nei Jūs:)
Šiandien noriu papasakoti ir parodyti savo reikalų vaisius. Kaip moku kepti kokletus, sodinti ir auginti darželį ant palangės ir šiaip, apie rankdarbius, kurių dabar - pilni namai.
Viens du trys, pradedam.
Kaip aš gaminu kokletus. Receptas paprastas. Mėsytė, mama kažką šakar makar, aš išmaišau ir su šaukštu paduodu mamai tą tešlikę. Ji suformuoja kotlečiukus ir į keptuvę. Štai aš ir Beatos virtuvė.
Antras reikalas - ne ką prastesnis - rankdarbiai. Megzti kol kas nemoku ir nelabai žinau kas tai, bet užtat moku sutverti Gedimino pilį iš kartono, daryti aplikacijas, piešti, karpyti, žodžiu, rimtai daryti. Rodau.
O dabar - pats rimčiausias dalykas: ant mūsų palangės užveisėm sodelį: pasodinom bazilikus, petražoles, svogūnus, špinatus, pipirnę, Velykų žolytę (kad ir ką tie žodžiai bereikštų, auga gražiai):
