Taip, taip, antraštė be klaidų... Nuo tada, kai mamytė su tėveliu iš ligoninės parsivežė brolį, mūsų gyvenimas tapo nebevisai pagal Lu, o labiau pagal Vincentą.
Jis apsigyveno mano lovoje, važinėjasi mano išaugtu vežimėliu, aš valgau tik tada, kai baigia valgyti JIS, nes tik tada mamytės rankos atsilaisvina. Ir dar vardinčiau ir vardinčiau brolužio atsiradimo ir mano gyvenimo pokyčius, bet mamytė sako, kad tai laikina, tenka ja tikėti, nors abejonių turiu pilnas kišenes. Paaugsim, pažiūrėsim.
Šiandien ryte tėveliams pareiškiau, kad į darželį neisiu. "Nes brolis visą naktį riaumojo". Ir ką jūs manot, vis tiek galiausiai atsidūriau daržiuke. Nu ką darysi, nieks manęs ir mano nuomonės šioj vietoj neklauso:)
Beje, šeštadienį buvau pas dantų gydytoją. Ėjom parodyt savo dantukų, buvau gera ir drąsi, viską parodžiau. Rado vieną kirminuką, tai dar eisim jį ištraukti. Pažadėjo, kad man įjungs filmuką tuo metu, tad žiūrėsim, kaip čia seksis. Tikiuos lengvai ir paprastai, nes pas princeses kirminų burnoj tai jau tikrai neturi būti. Nemadinga.
Nemadinga vaikščioti ir nubalnota nosimi, beje. Tai vat aš dabar su tokia ir vaikštau po įvykio praėjusį savaitgalį, kai važiuodama dviračiu plojausi nosimi į asfaltą. Tėtis paguodė, kad iki vestuvių užgis. Žiūrėsim.
Rytoj Vincui jau mėnuo. Ta proga pas gydytoją gaus skiepą. Hehe, gal dar kaip nors sugalvosim atšvęst:)
