Sukaktys

Šiandien yra visai gerai iš po vakar. Tuo ir yra ypatingi kūdikiški gimtadieniai.

Draugo Dominyko sukaktys mums yra lyg ženklas: "ruoškis, mergiot, po trijų savaičių tavęs laukia tas pats".

Lygiai prieš metus, kai aš dar patogiai buvau nuo visų gyvenimo negandų pasislėpusi mamos pilvelyje, "visos gyvenimo negandos" prasidėjo Dominykui. Aišku, aš čia taip poetiškai apie tas blogybes, nes iš esmės atsirasti šiame pasaulyje mylimam ir sočiam yra ir didžiulis džiaugsmas ir ne kitaip.

Taigi, aš nusprendžiau "išsiristi" lygiai po trijų savaičių, todėl man labai dabar nesunku pasiskaičiuoti savo sukaktis. Jei Dominykui vakar stuktelėjo metai, mano metai stuktels jau irgi visai greitai.

Bet kol dar esu oficialus kūdikis, galiu papasakoti, kaip man labai patiko sudalyvauti vakarykštėje šventėje. Ji vyko vaikų rojuj (dabar galvoju, gal ten netgi ir geriau, nei mamos pilvelyje), prekybos centre Ozas esančiame milžiniškame (mano mastais) žaidimų kambaryje.




Kadangi buvau pamiegojusi ir geros nuotaikos, tai mamytė su tėveliu vos mane sugaudė. Kad jūs žinotumėt, kiek ten yra kamuoliukų! Kiek ten buvo reikalų! O kiek konkurentų!!! Dabar net nesugebu nupasakoti, kaip cypavau iš laimės, kiek man tai džiaugsmo kainavo, ir kaip po to nuo visų tų įspūdžių naktį nedaviau miegoti nei sau, nei tėveliams ir net, tikėtina, kaimynams. Ale, sakyčiau, buvo verta vis tiek.

Ir torto ragavau, ir sulčių gėriau, ir šiandien mano žandai nuo pastarųjų išberti, bet kam tai rūpi, jei kelnėse pilna džiaugsmo?

Mamytė sakė, kad dabar ten pas tuos džiaugsmus važiuosim dažniau. Kūdikiams iki metų minėtas rojus nieko nekainuoja, tai gal sakau mes ten galėtume apsigyventi? Tik trims savaitėms, ką? Mam!!!

P.S. tėtis akivaizdžiai fotosesijos klausimais vakar nepadirbo, todėl nuotraukose tik maža dalis mano laimės ir didelė dalis nerimo, kad neliks kaip visko prisimint:) Bet gal kaip nors:)

Naujiena ant galvos

Šįryt trumpai norėjau pasidemonstruoti naujieną, nutikusią ant mano galvos. Pagamino tėtis, nufotografavo irgi jis. Tai kaip?





P.S. Kol kas mama daugiau nieko nepametė. Kita vertus, mes nelabai ir buvom išlindę iš namų:))))

Dalyvaukite totalizatoriuje!

Et, kaip viskas greitai keičiasi, ką? Štai prieš porą savaičių, kaip jau ir rašiau, didžiausia žvaigždė ant svieto buvau aš. Tai va, turiu pranešti, kad tą titulą iš manęs nujojo MAMA!

Stebitės, kad taip įmanoma? Prieš porą dienų visa Nemenčinė strikinėjo aplink, nes ji, matot, pametė savo automobilio dokumentus ir vairavimo teises, tada kažkokie girtuokliai viską rado ir prašė 100 litų išpirkos (naivuoliai, hehe). Kriminalas!!! Viskas baigėsi gerai, girtuokliai ant butelio gavo ir laimingi nuėjo jo gert.

O kai jau vėl ėmiau ruoštis pradėti būti žvaigžde, vėl muzikos mokyklėlėje pasirįžau pasidemonstruoti visokius ten naujus šokių žingsnelius, ištisą choreografiją, sakyčiau, lengvosios atletikos elementus ir t.t., tai mano mama vėl visą prožektorių šviesą pasikabino virš savęs, nes dabar jau nebe tik Nemenčinė, bet ir, drįsčiau teigti, visa Lietuva, ieško pavogto mano mamytės iPhone.

Nepykstu taip labai kaip galbūt turėčiau, nes esu truputį prie pastarojo kriminalo prisidėjusi savo kojų greitumu ir nemokėjimu nustovėt vietoj. Tai kai mamytė mane gaudė, kažkoks fu kaka dėdė nukniaukė jos visą kibernetinį pasaulį. Dabar daug tetų ir dėdžių užsiėmę mamytės problema ir mes visi čia labai suspaudę kumščius tikime, kad viskas baigsis gerai. Blogiems dėdėms šioj Žemėj ne vieta:)

O mes su tėveliu jau rengiam totalizatorių. Spėkit, kokio daikto mano mamytė pasiges rytoj? Hahaha. Juodas humoras.

Daugiau nieko blogo, vadinas viskas tiesiog fantastiškai!!!