Sugrįžimas iš Rojaus

Štai jau kelios dienos esu priversta pasitenkinti vos 20 laipsnių šiluma ir blankiau geltona lietuviška saule. Atostogos, pasirodo, turi ir minusų, o didžiausias jų - kad kažkada vis tiek pasibaigia. Tai štai, maniškes atostogas tas minusas jau ir nutiko.

Tai, ko labiausiai baiminomės, ištvėrėme pusiau miegodami, pusiau veldami priešais mus sėdinčioms tetoms šukuosenas. Kalbu apie skrydį lėktuvu, kuris mums, kūdikiams, trunka truputį ilgesnes tris valandas nei suaugusiems. Bet viskas sekėsi puikiai, nes turėjau progą visiems parodyti savo dar dažais kvepiantį pasą, o kas visų geriausia (kuo ypatingai džiaugėsi mano mama su tėčiu) - tai, kad su kūdikiu visur turi legalią teisę eiti be eilės.

Be to, paremontuotame mūsų Vilniaus oro uoste yra du fantastiški kampeliai - ryškiai geltonas mamos ir vaiko kambarys bei duty free shop`ai, kuriuose piiiiilna įvairių spalvingų daiktų ir žaislų. Štai kodėl į lėktuvą lipau puikios nuotaikos ir jau apypilnė įspūdžių (nors man toj parduotuvėj taip nieko ir nenupirko).

Viešbučiu Kretoje irgi nesiskundžiu. Vaikų baseinas tinkamo gylio, aplink daug spalvingų gėlių, kurias visas reikėjo patampyti ir pausotyti, paragauti, restorane gavau arbūzų ir vaflių, į kuriuos jau suaugusiais tapę kūdikiai dedasi ledus. Tačiau paaaats geriausias daiktas, kurį radau Kretoje buvo šiluma. Man, užaugusiai šiltame kombinezone kai lauke minus 30, šis faktas kone labiausiai džiugino nuogus padukus ir dažniau nei betkada pliką užpakaliuką.

Miegojau puikiai, valgiau kaip visad, jokių problemų niekam nekėliau. Mama ir tėtis sako, kad esu ideali keliauninkė.

Todėl vieną dieną buvome išsinuomavę tokią juokingą skarbonkę Fiat Panda ir važiavome į visai kitą salos pusę ieškoti baltojo paplūdimio. Trys valandos į vieną pusę serpantinais padarė didesnį įspūdį nei pats Vai Beach, bet niekas nepergyveno, nors ir praleidom viskas įskaičiuota pietus viešbutyje, patyrinėjom salą ir dabar jau galim drąsiai pasigirt, kad buvom Kretoj ir ją matėm.

Susiradom ten ir draugų. Pripučiamu plaukiojimo ratu dalinomės su olande dešimties mėnesių garbane, savo baseiną skolinom penkių mėnesių estei, o vėliau susiradom fainuolį dešimties mėnesių Simoną su labai gražia sesute ir superiniais vilniečiais tėveliais. Socializacija man yra labai svarbus aspektas, nors dalintis savo daiktais jau imu nemėgti.

Dar galiu pasigirti, kad mano burnoje atsirado du svetimkūniai. Sako, jie vadinasi dantys. Mano grožiui kol kas tai nekenkia, o valgant arbūzą ir braškes tik padeda. Teks turbūt prie jų priprasti, nes girdėjau, kad jie dar ir turi savybę daugintis...

Taip pat: mačiau jūrą, ragavau košės primenančios tapetų klijus, maudžiausi duše, daug fotografavausi ir filmavausi ir labai džiaugiuosi girdėjusi, kad mama su tėčiu jau planuoja kitas keliones, nes iki dviejų metų vaikams keliauti nieko nekainuoja.

Truputis vaizdų iš mūsų rojaus:





























Didžiausias PS! Tėti, šiandien pirma TAVO tokia oficiali ir labiausiai "profesinė" diena šiame gyvenime. Tu esi mano mylimiausias vyras pasaulyje (mama norėtų, kad bent jau iki 18 metų taip ir būtų:), todėl labai sveikinu, apkabinu, apseilioju ir smarkiai užgulu. Mama ta didžia proga įpils tau 50. Aš jos paprašysiu;)