Tai ką, galit mane pasveikint, vakar atlaikiau pirmą pamoką savo gyvenime. Muzikos. 30 minučių. Be nei vieno ožio!
Aš ir mano draugė Emilija buvom mamų nutemptos į Kindermusik mokyklėlę, kur žaidėm, dainavom, šokom ir graibėm vieni kitiems už nosių.
Kaip suprantu, toks dabar tas gyvenimas, kad mamos nori mus kuo greičiau užauginti. Penkių mėnesių užmauna džinsus, šešių išskraidina į atostogas užsienin, septynių jau nuveda į mokyklą.
Kokie įspūdžiai? Neblogi, tikrai. Tik nesupratau, kodėl viską dainavom angliškai. Old McDonald had a farm, ija ija ou... Nesam baisios nacionalistės, bet mama galvoja, kad pageidautų pirmiau išmokint mane dainuot lietuviškai, o po to jau tegu būna kad ir orangutangų kalba... Patiko "instrumentai", su vienu iš jų priverstinės skyrybos buvo itin sunkios.
Kolegos susirinko labai įvairaus amžiaus - nuo dviejų mėnesių iki metų. Tad buvau per viduriuką. Teta mokytoja irgi atrodo lyg žinanti ką daro. Mamos patenkintos. Žodžiu, belieka dar sulaukti atvirų durų dienos kitoje - Yamaha - muzikos mokyklėlėje, tada palyginti ir nuspręsti, kurią lankyti. Mama sako, kad bet kuriuo atveju vieną iš dviejų išsirinksime...
Taigi, diena veltui nepraėjo, tas tai faktas. Šiandien irgi, tikiu, nepraeis - vakare važiuojam į vaikų balių. Mano draugui Deividui sukanka treji. Jo tėtis garsiai prižadėjo, kad bus fejerverkų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą