Šiandien taip gavosi, kad miegojau iki 8.30. Pirmą kartą gyvenime ir net neįsivaizduoju kodėl. Tėvai nuo pat ryto lengvam pasimetime (ir ne tik dėl vakar Joninių, kurias atšventė kaip Arvydines). Be to, mamai net teko pergyvenant tikrinti, ar aš vis dar kvėpuoju, tai supraskit, kokiam šoke ji buvo žiūrėdama į laikrodį.
Be to, vakar tapau vienu kartu labiau savarankiška - pati išmokau pavalgyti, t.y. jau visai užtikrintai tvirtai moku laikyt savo buteliuką. Ir čia, esu tikra, tik genai kalti:)))
Būsiu trumpa, nes šiandien netvirtadienis. Tėtis taip sako, kad ir ką tai bereikštų...
Stiprybės jums visiems tokią nestiprią dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą