2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

D`oh...



Tai štai, atlaikėm vakar ir fejerverkus, ir faktą, kad dovanų buvo daug ir gražių, bet visos - ne mums... Pasilinksminom neblogai, viena teta net bandė man įsūdyt lašišos. Tačiau kai tos tetos žvilgsnis susidūrė su mano mamos, ji staigiai pasakė, jog pajuokavo ir supranta, kad parūkytas žuvis ragauti man dar ankstoka. Dabar mano topas yra mamos virti ant garų moliūgai ir cielos žemogės. Vakar suvalgiau apie 20. Šiandien turbūt teks kovoti su burokais.

Grįžtant prie įspūdžių - linksma buvo tiek, kad važiuojant namo mašinoje nusprendžiau nekovoti su Jo Didenybe Gyvenimo Džiaugsmu ir sutikau pasimatyti su Dėdė Miegu. Trumpam, nes kai tėtė su mama bandė lovytėje nurenginėti mano šventinį supermeno kostiumą, vėl įsijungė darbinis rėžimas ir tada jau priverčiau saviškius pažiūrėti iki galo, kaip futbolo čempionate (dabar pas mus namie tv kitko ir neberodo, net Teletabių) sužais Urugvajus ir Pietų Afrikos Respublika. Susidomėjau reikalu, kai vartininkas gavo raudoną kortelę beigi buvo išspirtas iš aikštės. Ir tada Urugvajus laimėjo 3:0.

Visi ėjom miegot, o po to nuo milijardo įspūdžių ir visokių ten fejerverkų sugebėjau naktį atsikelt gal kokius penkis kartus. Ryte visi nebuvo itin patenkinti, bet situaciją žaibiškai patvarkiau: pirmą kartą priešpietinį miegą pamiegojau ant pilvo.

Ir va - kiek džiaugsmingo juoko mamai ir tėčiui sugebu sukelti paprasčiausiais kūdikiškais triukais...:) Ir, nerimo, žinoma. Nes kasdien vis labiau moku išlipti iš savo lovos ir stotis, eiti, bėgti.

Ta proga mano mama dabar sėdi internete ir intensyviai ieško geriausio draudimo:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą