Taip pat paprastai ir greitai iš pelenės virstama priencese, kaip iš vegetarės - šonkauliukų mėgėja. Tuo metu kai mama jau skundė mane visoms nevalgymo tarnyboms, dar nežinojo, jog praėjus vos dienai po to aš nieko daugiau neveiksiu, kaip tik griaušiu tuos sultingus mėsyte aplipusius kauliukus.
Štai todėl mama jau beveik dvi dienos šokinėja iš džiaugsmo ir dainuoja kažkokias nelietuviškas dainas. Tuo suaugusieji ir skiriasi nuo mūsų, kūdikių - jie moka daug daugiau triukų savo laimei išreikšti.
Tiesa, bėda po vieną nevaikšto:)
Negana to, kad dabar visos mano tyrelės jau yra maišomos su mėsa, o saldumynų skonį jau beveik pamečiau iš savo receptorių žemėlapio, mama pradėjo dar vieną akciją, kuria siekiama atpratinti mane nuo valgymo naktimis, o po to, turbūt, ir apskritai nuo kėlimosi tada, kada visai nebūtina keltis. Dėl to šiandien naktį aš, mama, tėtis ir greičiausiai dauguma kaimynų miego turėjo daug mažiau nei įprasta. Bet tai ką, kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas... Jei mano mamai akcija pavyks - pažadu kompensuoti miego stoką ir mamai, ir tėčiui, ir, žinoma, kamynams:)
Beje, jau kažkelinta diena geriu tik šviežiai spaustas vaisių sultis. Nebe kūdikių arbatą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad aš jau esu kūdikystės pilnametystėj...Ir po šimts, kelinta diena aš kalbu tik apie maistą????
Taigi dabar, atsiprašau, futbolas. Šventas reikalas. Slovakija - Paragvajus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą