Pradžių pradžia. Lu dienoraštis.

Taip jau nutiko, kad teko pradėti viską nuo pradžių. Ne, man tikrai negaila, nes pastaruoju metu naujumų mano gyvenime apstu. Pradžių - dar daugiau.

Taigi. Aš jau visa trijų mėnesių mama. Dukra Lu - jau tikras žmogus. Sakyčiau visai greitai spėjo tokia tapti.

Bet. Pradedam nuo pradžių. Lygiai prieš metus su būsimu tėčiu taip atšventėm šventes, kad tada švęsdami net nenutuokėm, kaip viskas baigsis (tiksliau - prasidės). Taigi - pasėkmės (vaikučiai, prieš švęsdami būtinai pasitarkite ir su vaistininkais) akivaizdžios - nuotrauka viršuje.

Devyni mėnesiai prabėgo pakankamai greitai ir jei ne augantis pilvas, nebūčiau buvusi tokia tikra, kad laukiuosi. Nors gydytoja iškart konstatavo būsimą gyvenimo pasikeitimą. Nėštumas man išėjo labai į naudą - dabar sveriu beveik penkiais kilogramais mažiau nei iki praėjusios laisvės atgavimo šventės. O per tuos devynis mėnesius su Lu priaugom tik aštuonis. Jie visi spėjo išgaruoti dar ligoninėje. Ir nesąmonė, kai moterys priauga daugiau nei dvidešimt ir sako, kad nėštumas kaltas. Nieko panašaus. Nereikia valgyti už du. Reikia naudoti smegenis.

Gimdymas?

Jis buvo visiškai planuotas, o mano smalsumas kaip viskas bus ir milijoną kartų už mane didesnis noras pasimatyt su dukra lėmė pakankamai greitą susitikimą - gimdėm tik 5,5 val. Daugeliui atrodo oooooo, kaip ilgai. Žinokit, būna ir ilgiau:) Ir sudėtingiau. Su tuoj tuoj tėčiu telefonuose perskaitėm naujienas, pasijuokėm iš anekdotų, grubiai tariant "pratempėm" penkias valandas nuobodžiaudami, o po penkių su puse gimė Lu. Dar dabar kuriu eilėraščius ir pinu vainikus tam, kuris išrado epidūrą. Triskart valio.

Po to buvau kostmose, dabar nelabai ką ir pamenu. Būsena nenupasakojama, reikia visa tai pajausti. Jei tėtis nebūtų įsigudrinęs įamžinti Lu sutikimo mano iPhone`u, matyt taip ir neturėčiau, ką dukrai papasakot.

Tėtis ir šiaip šaunuolis. Nenualpo, nepabėgo, vis dar mus myli (gal net dar labiau). Jei atvirai, nesuprantu tų moterų, kurios pačios nori gimdyti vienos. Atseit čia moterų darbas, paslaptis ar kas ten dar. Nesąmonė. Tegu jie pamato, kad ne atostogos tas valandas trunka, ne prie baseino gulim, o rimtą darbą dirbam. Ir šiaip - juk dviese linksmiau. Dėl virkštelės kirpimo - kitas reikalas. Pati nebūčiau to dariusi. Kažkaip tas jausmas, atrodo, skauda. O maniškis viena ranka pafilmavo, kita pakirpo, nes tuo momentu vyro šalia jau nebesinori. Nes ant krūtinės gula stebuklas. Tavo ir mano stebuklas.

Ir tas kosmosas aplink.

Lu gimė 2850 g, 49cm. 2009 11 09, 13val.36min.

Pavadinom Lukrecija. Vardo reikšmė - "turtas". Kas norėtų pasiginčyti, kad yra kitaip? :)

Girdžiu, kažkas iš miegamojo reiškia pretenzijas. Bėgu. Laikas keisti pampersą ir niam.

P.S. Kam čia tas mano blogas reikalingas? Tikiu, dukrai. Ir dar gal truputį tau. Pažiūrėsim.