Dienotvarkė ar darbotvarkė? Man dienotvarkė, mamai ir tėčiui - darbotvarkė. Kodėl nepaprasta? Nes ji yra MANO;)
Taigi, miegoti ilgai nesu mėgėja. Ilgiausiai esu miegojusi penkias su puse valandos ir tai labai suneramino mano tėvus. Iškart prasidėjo diskusijos "gal jai kas nelabai", be to, jiems buvo sudėtinga prisiminti, ką tiek daug laiko be manęs galima veikti. Šiaip įprastai keliuosi kas tris.
Taigi, jei viskas tvarkoj, mano rytas prasideda apie 7-8. Stengiuosi pažadinti ne tik mamą ir tėtį, bet ir kaimynus. Velniai griebtų, gyvenimas pro šalį bėga, o jie miega. Skaitau, kad taip neturėtų būti. Todėl atsakingai pasirūpinu aliarmu.
Tada kaip įprasta - man pakeičia sauskelnes. Turiu pažymėti, kad mano užpakaliukas, kaip tikros princesės, yra įnoringas ir ne bet kokios firmos sauskelnės jam patinka. Pavyzdžiui, labiausiai kartu su savo trigrašiu nemėgstam "Pampers". Nors jos, paskaičiavus, beveik pigiausios. Esam išbandę beveik visas padorias sauskelnių rūšis ir atsakingai pareiškiu, kad mums labiausiai tinka ir patinka ekologiškos "Bambo". Jos, beje, pačios brangiausios - išeina beveik litas už štuką. Paskaičiavau,kad konvertuojant į tėčio cigaretes, jis per du kartus surūko vieną mano sauskelnę. Prabanga, ane?
Vizualiai man labiausiai patinka "Libero". Trečio numerio egzempliorius puošia vėžliukas ir dvi laputaitės, o nugaroje nupiešta atseit džinsinė kišenėlė ant kurios parašyta "Slow down". Mama sako, kad man dar neaktualus to termino vertimas. Neprieštarauju, ir taip pastaruoju metu vos spėju talpinti ir archyvuoti gaunamą informaciją.
Truputuką nugrybavom. Kur baigėm?
Rytas, švarus ir sausas užpakaliukas. Toliau einu pavalgyt. Rytais nelabai mėgstu tą daryti, geriausiai mamos pienukas man lenda naktį. Užkandu, o tada sėdu į savo mėgstamiausią supamą kėdutę ir paleidžiu mamą papusryčiauti ir nusiprausti. Šioje pozicijoje turiu kelis nuolatinius draugus. Man prieš akis pakabina Žirafą Rafą ir Peliuką Klumpakojį. Dar kartais jų draugiją pagyvina ne itin malonią melodiją grojančiu Peliuku Luku arba kažkokiu spalvotu barškalu, kuris puikiai tinka mano burnai ir dar kol kas pasislėpusiams mano dantukams.
Tai va, tuo metu, kol aš su minėtaisiais kolegomis aptarinėju įvairias aktualijas, tėtis jau dažniausiai būna išvažiavęs darban. Aišku, kartais nutinka ir kitaip. Tomis dienomis labiausiai džiaugiasi mama, nes gali duše ramiai net kelis kartus išsiskalauti iš plaukų šampūną ir ilgiau nei kelias sekundes palaikyti plaukus kondicionieriuje. Ji tai vadina "švente", kad ir ką tas žodis reikštų.
Ilgais pokalbiais savo draugų nevarginu, man labiau patinka bendrauti su mama arba tėčiu,nes jie bent jau palinksi ir pritaria mano išsakytoms mintims. Išpučia akis ir bando pamėgdžioti mano skleidžiamus garsus. Mano akimis žiūrint atrodo kaip klounai, bet kai jie taip nedaro ir kalba normaliu tonu suprantu, kad kalbasi tarpusavyje ir stengiuosi suaugusiųjų pokalbių neklausyti. Neaktualu kol kas. Kai užsikalba, pareikalauju universalumo ir tada jie vėl išpučia akis.
Pietų miego einu apie dvyliktą-pirmą. Jei tėvai netingi ir abu yra namuose, tai išveža mane į pušyną. Atskiro apipasakojimo turbūt nereikalauja teiginys, kad tuomet miegu "kaip kūdikis". O tėvai, apsirengę slidinėjimo kostiumus, tuo tarpu griuvinėja pusnyse, daro sniego angelus, dar žaidžia žaidimą - vienas atsistoja po apsnigusiu medžiu, kitas tą medį papurto ir leipsta juokais visi abu apsnigę. Ir viską filmuoja. Keistuoliai.
Įprastesniu atveju man tenka pietų miego migti balkone. Labai neprieštarauju, mat ten tas pats grynas oras, tik niekas taip ilgai nesupa. Miegu apytiksliai tris - keturias valandas.
Atsibudusi būnu pyktelėjusi, nes, turbūt suprantat, alkis daro savo. Tada greit mama pakeičia sauskelnes ir duoda niam.
Pavalgiusi garsiai ir riebiai vyriškai atsirūgstu (kaip tėvelis po alaus). Visus labai tai pradžiugina. Valio.
Po to vėl žaidžiam, diskutuojam, kai mama nemato - pažiūriu televizorių. Šiuo metu esu įnikus į Olimpiados transliacijas.
Anksčiau skaičiuodavm zylutes už lango, bet dabar jas visas išsiviliojo kaimynka, kuri ten su jomis kalbasi ir nuolat maitina saulėgrąžom. Todėl dabar mes su mama ant palangės ėmėm auginti svogūnus.
Paskaitę, kad Hokšila Havajuose groja gėlėms, mes nusprendėm, kad groti nemokam, todėl su svogūnais pasikalbame. Nepatikėsit, auga kaip ant mielių! Pats procesas man labai patinka, bet nelaukiu to momento, kada jie užaugs ir man teks jų paragauti kartu su mamos pieneliu. Fu. Šiuo požiūriu labai nemėgstu ir kai mama paragauja silkutės.
Tai va, atėjus vakarui reikalauju dar daugiau dėmesio, nes, grįžus tėčiui, jie vėl ima kalbėti neišpūtę akių. Kaip minėjau, aš tai toleruoju labai ribotai. Vėliau, apie devintą vakaro, imu būti irzli, nes itin daug pastangų pareikalauja besimerkiančių akių išlaikymas atmerktomis. Jei dar mama paduoda valgyt, bušido su dėde Miegu baigiasi mano nokautu po pirmojo raundo.
Nežinau, ką tuomet veikia tėčiai. Turbūt kažką veikia.
Tada dar trumpam nubundu ir apie dvyliktą-pirmą visi kartu smingam gilaus žiemos miego. Iki kokių keturių. Po to dar pasapnuojam iki septynių-aštuonių.
Taip ir vėl prasideda nauja diena. Ir vėl išmokstu kažką naujo. Tau gali pasirodyti, kad mano gyvenimas yra rutinos sinonimas, bet paklausk to mano mamos - ji baisiausiai išpūs akis ir pavadins tave čiukčia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą