Vakar apturėjom pačią rimčiausią per visą mano ir tėčio gyvenimą Tėčio ir vaiko dieną. Ryte mamytė tepė slides į Knygų mugę, po to žadėjo į baseiną ir panašiai. Vienžo, supratau, kad teks pabūti su tėčiu ir niekas mano nuomonės čia neklausė.
Nieko tokio, egzotika gyvenime nėra taip jau ir blogai.
Be to, mamytė iš visokių savo momentinių ir nelabai išvykų man visada parveža lauktuvių. Ne tik savo pienelio.
Su tėčiu sutariam labai puikiai. Jis su manimi kalba kažkokia keista nei žmonių nei kūdikių kalba. Nežinau, kur tokios išmoko, bet man patinka. Kad ir ką jis ten beburbuliuotų, aš jam į visus klausimus atsakau šypsena. Nes taigi nei moku tos jo kalbos nei suprantu, ko jis iš manęs nori. O kai nusišypsau jis atsako tuo pačiu, ir, kaip supratau, lieka tokia mūsų komunikacija patenkintas. Aš irgi nesiskundžiu.
Beje, vakar maniškiai knygoje perskaitė, kad mano amžiaus kūdikio atmintis - penkios - septynios sekundės. What??? Tai kodėl aš pamenu, kaip atrodo mano mama (jau imu priprasti prie naujosios jos šukuosenos), tėtis, pamenu meškiukų vakarais man dainuojamą lopšinę ir t.t.? Prisigalvoja tie suaugusieji nebūtų dalykų. Duokit mums, kūdikiams, parašyti apie save knygą. Sužinosit, ko nežinoję...
Taigi, mano dienotvarkė dėl to, kad mama išvažiavo pagastroliuoti, nelabai ir pasikeitė. Tėtis čia davė tiek visokių cirkų, kad neturėjau laiko apie mamą net pagalvoti. Lūžau pietų miego kaip visad - apie dvyliktą. Dar viena akimi mačiau, kaip išdidus tėtis rašė mamai SMS deklaruodamas savo laimėjimą - "mes lūžom". Teisybė.
Kaip jau ir minėjau, mama iš savo išvykų visuomet man parveža dovanų. Tik vakar nugrybavo - parvežė kažkokių knygų. Kaip supratau - suaugusiems.
Aaaa, beje, man nupirko naujai išleistą DVD su Iglio Piglio, Opsės Deizės, timblibukų ir pontipinų istorijomis. Vaizdo aš dar nesuprantu, mirguliuoja ten kažkas didelėje dėžėje, bet tas audio fonas su dainelėmis man namuose kur kas labiau patinka nei ledo ritulio komentatoriaus olimpiadiniai šūkavimai. O kai paaugsiu, patiks ir vaizdas:)
Kai atsibudau po savo saldaus miegelio, jau buvo grįžusi mama. Vėl viskas gerai - man ramu, kai suskaičiuoju savo du mylimiausiuosius šalia. Tėtis per tą laiką jau buvo sutvarkęs namus, todėl mama tiesiog švytėjo. Ne tik pasitūsino mieste, bet ir grįžusi rado gražius namus.
Kai mama laiminga, mano pienelis tampa dvigubai skanesnis. Todėl vienu mauku įveikiau net 160 mililitrų. Kokius dešimt po kelių minučių grąžinau ant seilinuko. Bet tėvai liko patenkinti. O aš soti. Viskas super.
Vakare atvažiavo močiutė. Man su ja labai patinka, nes iš didelio ilgesio ji mane nuolat nešioja ant rankų. Bėda tik ta, kad ji tieeeeeek daug kalba, jog net neleidžia man įsiterpti. O šiuo metų laiku man labai svarbu po kiekvieno suaugusiųjų žodžio išreikšti ir savo svarią nuomonę. Vis laukiu, kol ji išsikalbės ir leis rėžti kalbą man, bet nesulaukusi užmingu pirma.
Šitą reikalą dar teks paderinti.
Naktį miegojau pagal planą, todėl tėtis ryte išvažiavo į darbą linksmas ir geros nuotaikos, o mama dabar laukia, kol aš jai leisiu nueiti į dušą. Reiškia, laikas posmelį numigti.
Bučkis visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą