Šiandien dienos su mama laukėm visą mėnesį, kuriam liepėm būt greitesniam ir trumpesniam už kitus 11. Grįžta tėtis. Ar gali būti kas linksmiau? Akivaizdžiai sublogusiam ir tik daržoves su mėsa be ryžių ar makaronų valgiusiam tėčiui važiuosim pirkti cepelinų. Ir dar kokio skalsaus gėrimėlio priminimui, kad namai vis tik yra saldūs namai. Ir nieko čia nepakeisi.
Ir va - jokiu būdu negali būti taip, kad mama atsistojusi šalia tėčio atrodytų pastambėjusi, tad mūsų kilni misija - su įmantriais užmojais:) O ir šiaip tėtukui prireiks daug jėgų. Kaip supratau, mamytė jo labai laukia dar ir dėl to, kad rezga planą išsireikalauti kelias naktis kitame kambaryje, kurios tęstųsi nuo vakaro iki pat ryto nei vienoje ausyje negirdint mano pareikalavimų valgyt ar šiaip bandymų atrasti kostminį kontaktą "Lukrecijos lovytė - mamytės lova".
Ir dar mamytė kalbėdama su draugėmis mini kažkokį "badą", bet suaugusiųjų kalba itin turtinga, ir nutuokiu, kad tai reiškia kažką nešvankaus. Nes šaldytuvas netuščias, o pavalgyt mamytė progų tikrai suranda.
Tad tėti, laikykis. Tavęs namie ruošiasi nepasidalinti dvi tavo gyvenimo moterys iš kurių viena (tai tikrai aš) truputį labiau mylimesnė:) Mamytė turbūt labiau mylimesnė tuo kitu, tik suaugusiems suprantamu, būdu.
Gerai. Šiandien dar turim nemažai įvairių reikalų ir susitikimų. Numingam priešpiečių ir lekiam miestinėti. Kol kas namie nelaukit. Pys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą