Naktiniai mamos pagalvojimai

Žinia, šiuo metu man suteikiama garbė pamiegoti ilgiausiai trunka tris valandas. Karta ta garbė užsitęsė iki beveik penkiu, tai mano viskas - samonė, kūnas, o svarbiausia krūtinė, vos neišprotėjo. Akys, kurios nevalingai kone visa para nuolat stebi laikrodį, tuo negalėjo patikėti ir net nesuprato, ka perduoti smegenims, todėl perdavė tik paprasčiausia nuostaba.

Bet aš čia ne pasigirti susirinkau. Papasakoti, kokia velniava užpuola moterį naktį, kai jai nutinka geriausias pasaulyje dalykas iš visu įmanomu. Daugelis, kurie skaitote ir nesate to patyrę, galimas daiktas, šiuo metu imsite žiaugčioti, nes visos mamos taip kalba, bet nu ka jau padarysi. Jūs apie savo superautomobilius ar superdarba ta patį vapate, tik nesate linkę šiuo metu to prisiminti. O man savo laimę vis iš naujo pamatuoti tenka kas tas dvi- tris valandas, o diena ir dar daug kartu dažniau, mat šiame gyvenime jau spėjau išsikepti du pagrandukus.

Grįžtu prie temos apie naktį. Dabar, kai mano jaunėliui JAU 6 savaitės tai nutinka ne taip dažnai, bet kiek anksčiau labai aiškiai suvokdavau, kaip stipriai kiekviena diena nelaukiu nakties. Dėl įdomumo ir šiokios tokios įvairovės lygindavau save su žmogeliu, vis dar nepatikėjusiu dormeo reklama ir nenusipirkusio šito stebuklingo čiužinio, todėl kiekviena naktį kenčiančio beprotiškus nugaros skausmus arba tokiu, kuris, kamuojamas nemigos, yra priverstas kasnakt apmastyti gyvenimo prasmes, būtinai dėl kurios nors pasijusdamas nelaimingas.

Tai dabar jau viskas kiek kitaip, galima sakyti, įsigyjau kokį trečdalį to reklamuojamo čiužinio ir imu jausti šiokį tokį palengvėjima. Jaunėlis žieminio nakties miego minga apie 21 val, tada dar reikia sutelkti suniaja artilerija - visa likusia meilę, pasaku kūryba ir išmintį atsakyti į pačius keisčiausius klausimus - vyresniosios migdymui. Ji jau didelė arba mano pasakos ne pačios įdomiausios, tad minga ilgai nekankindama nei savęs, nei manęs. Dar keli reikalai ir aš nebeegzistuoju. Miegu.

Maždaug 00.00 ima kriuksėti mano barsukas, o egzistencija grįžta į visas įmanomas vėžias. Dar pakabu kažkur tarp žemės ir dangaus, patampydama žvėriuka už ūsu ir palaukdama, kol jo alkio lygis pakils iki tos ribos, kai jau ims bandyti rodyti savo vokalinius sugebėjimus ir, štai, apie 01:00 jau vėl galime mėgautis užsivertusiais akiu obuoliais.

Kai ta pati ceremonija kartojasi apie 03:00, aš džiaugsmingai pagalvoju: štai, jau visai nebedaug liko iki ryto. Kadangi nuo pat jaunu dienu esu vyturys ir rytas yra pati mylimiausia dienos dalis, užmigus jaunėliui imu galvoti visokius nereikalingus reikalus arba rašyti. Ir kaskart labai siuntu dėl to, kad aipade yra ne visos nosinės ir ne visos ilgosios raidės. Daugelis, kol neperskaitys mano šitos pabaigos (o daugelis iki jos ir neištemps), visa ta skaitymo laika galvos, kad esu beraštė ir kaip laisvu nuo vaiku gimdymo metu aš įstengiu dirbti tai, ka dirbu delfi.

Bet neskubekite teisti. Moteris, kuri miega kelias valandas per para negali visko daryti gerai. O ir to miego miegu nepavadinsi, juk tuo metu klausaisi, kaip kvėpuoja kūdikis ir mintyse skaičiuoji dienas iki to laiko, kada vėl galėsi miegoti bent 8 valandas ir sapnuoti ilgus nerealius sapnus, po kuriu atsibundi šlapia nuo seiliu pagalve.