Du mėnesiai

Išgirskite mamos žodį.

Šiandien mūsu Vincentui jau du mėnesiai ir man atrodo, kad jis su manimi gyvena visa amžinybę. Sakoma, kad amžinybė labiausiai jaučiasi tuomet, kai lauki. Tai aš ir laukiu. Tai pirmos šypsenos, tai ryto, tai kada grįš mylimas tėtis.

Gyvenimas apvirsta, kai į pasaulį ateina pirmas vaikas, su antru - nebe taip labai, nes namuose VĖL voliojasi pampersai, VĖL apmažėja svečiu, VĖL dienas skaičiuoji savaitėmis ir VĖL tenka rengtis tik tokiais rūbais, kurie priekyje turi užtrauktuka arba sagas. Ir jei kas trokšta gyvenimo, kur kiekviena diena iššūkis, tikrai nuoširdžiai rekomenduoju rinktis tėvystę, nes nuobodžiauti neteks, o ir karjeros laiptas čia taip pat tam tikra prasme kylama. V

Viena diena vaikas ryte atsibus jau mokėdamas šypsotis, kita, kai tik tyliai viduje arba garsiai, pamiršdamas tris kartus nusispjauti, močiutei telefonu pasigiri, kad vaikai auga sveiki bei laimingi, vienas ima ir nei iš šio nei iš to apvemia ne tik nauja palaidine, bet ir vidine ramybe, kitas - dviračiu plojasi taip, kad nusibrozdina trečdalį veido. Tada sisiodama tyliai nusivalai ašaras ir vėl greitai bėgi gyventi savo neramaus gyvenimo. Jau 30 sekundžiu pasėdėjusi, pabuvusi tyloje ir spėjusi save padrasinti, kad "kitiems būna ir sunkiau".

Neee, nesu iš tu, kuri daro i miltus dėl kiekvieno vaiku nusičiaudėjimo, bet esu pasijautrinus dėl to, kad kūdikis nemokės pasakyti, kurioj vietoj jam tiksliai sopa, maudžia, ar tas skausmas veriantis, o gal jis bliauna tik dėl to, kad karšta, o ne dėl to, kad jau reiktu skambint 112.

Ir vėl atrodo, kad dejuoju. Bet ne, vemia tie vaikai ne kasdien, todėl būna akimirku, kai gali pasidžiaugti nauja palaidine. Gaila, džiaugtis ja tenka vienai, nes niekas kitas jos įvertinti neturi progos. Jau tris dienas su drauge organizuojamės palikusios vaikus savo mamoms dviems valandoms išeiti į kina ir, man atrodo, kad taip mums šis planas ir neišdegs... O gal ir išdegs, žiūrėsim.

Ir vis tiek bus taip, kad neprisiminsi apie ka buvo filmas, nes jo metu arba nulūši pamiegot, arba galvosi, kodėl jis apsivėmė, arba nuolat tikrinsi telefona, ar nera alarmo žinučiu iš mamos. Nors, kita vertus, gyvendamas su vaikais viena, ka išmoksti idealiai yra multitaskinimas. Vienu metu gali daryti kokius keturis darbus ir visus juos daryti kone idealiai.

Ir visgi, šito banguoto gyvenimėlio nė už ka nekeisčiau nei į kažkada svajota buvima Roberto Downey Jr žmona, nei į svaiginančias karjeros aukštumas su pasakišku atlyginimu. Niekas negali pakeisti to džiaugsmo, kai ryte atsibundi prieš akis matydama dvi mažas šypsenas, kurios juokiasi ne todėl, kad jiems už tai kažkas moka, o todėl, kad iš tikro nuoširdžiai yra laimingi matydami tave. Ir to niekada nesupras tie, kuriems pirmasis, kas ryte nusišypso, tai administratorė atėjus į darba...