Pirmoji mūsų gyvenimo Nida

Vasara baigėsi, o šit atostogos - ne:) Bet nėra ko slėpti, kad šios atostogos buvo "su priežastimi". Avansu, begaudydami bobų vasarą už kasų, visi trys išvažiavom į Nidą. Turiu pasakyti, kad pirmą kartą mano gyvenime. O šventės - net dvi. Kaip tyčia vieną ir tą pačią dieną man sukanka dešimt mėnesių, o mamytei ir tėveliui - ketveri metai buvimo Urnikais.

Pati Nida, turiu prisipažinti, man visai neblogai patiko. Pirmiausia dėl to, kad ten gyvena daug vandens, paukštukų, smėlio kalnų, lubomis neuždengto oro, lempomis nepašviestų vietų... Maistas neblogas, žmonės kalba kažkokia keista "elfish" kalba, kurios kūdikiai nei moka, nei supranta. Mama sakė, kad jie visi vokiečiai. Todėl ir šypsosi, skruostus mano tampo praeidami. Ką darysi. Tokia buvomo "gražiu berniuku" kaina:)

Bet visa mūsų laimė, kaip visad, nuotraukose. Čekiraut.




















Ir štai, tokia ta pirmoji Nida. Bet tikrai ne paskutinė, tiesa, mama ir tėti?