Sakau, su tom pamokėlėm @Kindermusik kažkaip įdomiai: į pirmąją aną kartą su ašarom mano akyse ir mamos piniginėje nenuėjom dėl slogos, antrosios vos nepraleidom dėl mano prekinės išvaizdos nebuvimo.
Jei norit visko iš pradžių, tai sekmadienį kartu su tėveliais ir biplanų berniukais po nežinia kiek amžių norėjimo ir planavimo išvažiavome į Fazendą uždaryti vasaros. Dėdės Silvestro Dikčiaus iš televizoriaus teigimu, ta diena ir turėjo būti paskutinė tam labiausiai tinkama (t.y. pirčiai, kubilui, mėsytei ant laužo, pasivoliojimams ant saulutės ir D vitamino kaupimui...) Kodėl gi tuo nepasinaudojus?
Prabuvom ten gerą pusdienį ir būtume dar gal kažkiek pabuvę, jei ne zvimbiantys bjaurūs skraidantys daiktai aplinkui, kurie, tėvelio teigimu, yra gerokai susikonfūzinę ir nesuprato, kodėl po šalčių vėl atėjo šiluma, todėl nusprendė dar mus, laimingus vasaros uždarinėtojus, paversti savo maisteliu. Po jų tokio susimėtymo ir nesusipratimo aplinkoj, grįžus namo ir ryte nubudus mamą ištiko garsus "ojojojojjoj", nes mano kakta buvo nusėta didžiausiais raudonais gumbais, jau neskaitant to pirmojo guzo kairėje kaktos pusėje, kurį man prieš kelias dienas užfundijo sienos kampas.
Taigi akivaizdžiai matote, kodėl mums pakibo klausimas, ką čia daryt, kai jokių tepalų tam reikalui nei vonioj nei virtuvėj neturim. Atrodžiau, aišku, kraupokai, ypač tokią dieną, kai turėjau jau jau pagaliau susitikti ir susipažinti su būsimais savo Kindermusik klasiokais.
Bet, žinokit, mes nusprendėm, kad nesam kokios tai fyfutės, kurios dėl įskilusio nago neina net tualetinio popieriaus į parduotuvę pirkti ar šiukšlių į kiemą išmesti. Todėl apsirengėm taip, kad visų žvilgsniai kryptų tik į naujas Benetton kelnytes ir, žinoma, mano amžiaus ir ūgio kūdikiams tokį retą atvejį kaip puikus koordinuotas vaikščiojimas ir mokėjimas šokti pagal bet kokią melodiją, dar platus šypsojimasis ir kiti Urnikiški triukai.
Ir ką jūs manot? Laukiu nesulaukiu kito pirmadienio!
Šokau, dainavau, buvau klasės superžvaigždė, laiminga, patenkinta, su didžiule šypsena. O ką jau bekalbėti apie tai, kad gavom dovanų į namus - kūdikiškos muzikos, knygelių, instrumentą (aišku, tai reiškia, kad reiks padirbėt savarankiškai, bet bala nematė).
Klasiokai irgi superiniai - tik viena mergaitė, kurios vardo nepamenu (dėl nepaprasto jo ilgio) mokėjo vaikščioti, bet tuo padargu stipriai nesinaudojo, visi kiti kūdikiai buvo dar tik leliukai (išskyrus Dominyką, bet jis jau mums gerai pažįstamas, tad nesvetimas), kurie dar tik mokysis ne tik iš šauniosios mokytojos Beatos, bet ir iš mano triukų:))))) Labai patiko su mamyte rodyti traukinuką ir atsisveikinant mojuoti ryškių spalvų skarelėmis. Žodžiu - super.
Taigi, vaikai mieli, jei jūsų mamos vis dar tingi jus tempti iš namų bei abejoja, ar jūs norėsite ir mokėsite dainuoti, šokti, dūkti, bendrauti, pažinti ir išbristi iš kasdien to paties miegojimo, valgymo ir kakojimo - spirkite joms į užpakalius. Muzika valdo. Ir kuo ji anksčiau - tuo geriau!!!
