Į mūsų kiemą pagaliau atšliaužia vasara, tad tikrai daug laiko praleidžiu lauke su savo amžiaus draugeliais. Reikalų yra tikrai nemažai, bet svarbiausias iš visų - priversti bernus žaisti mergaitiškus žaidimus. Man tai sekasi gan neblogai, turiu pripažinti.
Vakar vakare, kai jau nebeišėjo žaisti lauke dėl dundulio ir lietaus, atsivedžiau namo Domantą. Užsidarėm mano kambary ir žaidėm. O tai kėlė labai didelį susijaudinimą mano tėčiui. Jis vis siuntė mamą belstis ir žiūrėt, apie ką mes žaidžiam, o ji, kaip tyčia, vis pataikydavo netinkamu momentu.
Pirmą kartą netikėtai įėjusi išgirdo frazę "Domantai, parodyk savo papus". Antrą kartą gulejom ant grindų ir aš jo užklausiau "gal norėtum alučio?".
Mama dar ilgai juokės, o visuose namuose praktiškai buvo galima girdėti, kaip žilsta mano tėtis. Natūralu. Pagaliau suprato, kad neužilgo ateis tas metas, kai imsiu vestis tikrus bachūrus, o tada šios man nekaltai ištartos frazės įgaus kur kas didesnį susirūpinimą. Iki to laiko jis ir taip pražils. Tada beliks tik nuplikti:)
Na o brolis auga gerai, šiandien jam jau trys mėnesiai. Ta proga jis jums gali ir nusišypsot, žvakutes vėl pūsiu aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą