Ach, tos atostogos... Turiu updeitinti, kad atšventėm mano ir mamytės gimtadienius ir jau labai labai reikėjo pailsėti. Pastebiu, kad mano gimdytojai turi kažkokių burtų: laiks nuo laiko sėdam į tokį didžiulį metalinį daiktą ir ... atsibundam ten, kur šilta, daug vandens, nemokami ledai ir mamytė su tėveliu negaišta laiko eidami į darbus.
Taip buvo ir šįkart. Lauke išpranašavo daug sniego, tai savaitei išlėkėm į kupranugarių ir mėlynos jūros kraštą.
Savaitė pralėkė kaip viena diena, bet užtat liko nuotraukų. O pasakoti galėčiau dar daugiau, bet mama jau autobuse į lėktuvą kažką minėjo apie tai, jog visas mano žodžių limitas seniai baigėsi. Mat per atostogas daugiausiai laiko praleidau bėgiodama ir kalbėdama.
Jei trumpai - gyvenau nuostabiai, valgiau nelabai (tik tas jau nieko nestebina), plaukiojau povandeniniu laivu, mačiau ne tik Nemo, bet ir delfinus, daug veikiau, šokau vaikų diskotekoje, maudžiausi, žaidžiau žaidimų aikštelėje, visiems šypsojausi ir mojavau, zyziau, miegojau, iškritau iš savo lovos, nedaviau gimdytojams ilsėtis, gėriau daug sulčių, buvau fotografuojama ir nenorėjau, kad atostogos pasibaigtų.
Bet pasibaigė. Kol laukiu kitų, rodau nuotraukas.
gražu ne tas žodis...
AtsakytiPanaikinti