Natūralu, kad mano gyvenime pirmų kartų dabar milijonas. Tačiau pas mano mamytę dabar jų jau pasitaiko kur kas rečiau. Tačiau pasitaiko. Ir labai malonių. Štai šios dienos ji sako laukusi ištisus 28 metus. Svajojo, kaip atsibus ryte, už lango švies saulė, o šalia gyvenantis žmogeliukas tyliai nusišypsos ir leis suprasti - tu man esi pati pačiausia, pati reikalingiausia. Ir tada paliks taip gera, kaip nebūna net per kovo 11-tą. Pagalvok - ar gali būti kažkas nuostabesnio?
Tai va, šiandien mano pasaulyje gyvena vienas pats laimingiausias žmogus. MAMA. Labai ją myliu ir kartosiu tai amžinai.
Prie sveikinimų prisideda ir tėtis, taip pat laukiantis pirmosios savo dienos. Nors ką čia. Laimingi mes kasdien. O tos dienos - tik formalumas, kad nepamirštume apie savo jausmus pranešti viešai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą