Pradėjau nuo savo darbelių parodėlės vaizdų, bet šiaip tai noriu šiek tiek parašyti apie reikalus darželyje, kad po to nebūtų jie pamiršti. Tai va, su šiuo reikalu man sekasi visai neprastai, prie gyvenimo pokyčių jau baigiu priprasti. Auklėtoja, kalbėdama su mama, vis kartoja žodį "adaptacija".
Daržely tikrai yra ką veikti, be to, jau susiradau savo chebrą. Būna, dainuojam, šokam, bet dažniausiai - žaidžiam. Valgyti duoda taip pat neblogai, bet su tėčio gamintu maistu nepalyginsi. Todėl stengiuosi nepersivalgyti, girdėjau, kad ateityje man prireiks gražios figūros...
Tiesa, nors ne itin gerai suprantu dienų skaičiavimus ir atskirus jų pavadinimus, bet man labiausiai patinka penktadienis. Tada mama mane vakare vežasi pramogauti, dūkti, susitikti su draugais ir t.t.
Jei leisit nukrypti šalin, tai pas mus namie jau papuošta eglutė. Su disko kamuoliais ir paukšteliais. Blyksi lemputės. Mama su tėčiu vis kalba apie mistinį dėdulę, kuris man kažkada atneš dovanų, bet kol kas jį matau tik per televizorių, įvairiose reklamose. Kadangi reklamos ne visai tiesa, tai ir jis gali būti kažkur kitur, tik ne čia. Svarbu, dovanas laiku paliktų.
Blemba (taip, čia pirmas mano išmoktas keiksmažodis), man patinka Kalėdos. Jei ne eglutė ir tas raudonai apsirengęs diedas su barzda, manyčiau, kad jos pas mus namie trunka ištisus metus...
